Author: admin

Vakar nebuvo įprasta diena. Ji buvo ne šiaip dar vienas etapas – ji buvo pirmasis tikrasis kvėpavimas. Gal kiek kitoks nei tikėjomės, bet vis tiek – tikras. Tai diena, kai LORD’S BEE pirmą kartą rėžė balsą Dynohauz dyno stende. Ir dabar jau galime drąsiai kalbėti apie skaičius, garsą, emociją – ir, žinoma, klaidas, kurias teks taisyti.

„Čia ne lenktynės, čia startas” – sakė Nerijus

Kai DHL pavėluoja – BEE nevėluoja

Taip, mes laukėme akseleratoriaus rankenos. Taip, sumokėjome per 150 €, kad tik ji iš Italijos atkeliautų laiku. Ir ne, ji neatvyko. Nors turėjo būti čia vakar ryte. Todėl, kaip dažnai būna, teko improvizuoti.

Nerijus nepanikavo. Jis tiesiog pasakė:

„Nėra rankenos? Vairą turim iš kito motociklo. Pabandykim.“

Ir taip gimė laikinas sprendimas – donorinis vairas, „pritemptas“ iki reikiamos pozicijos

Skambučiai iš Vilniaus

Tuo metu mudu su Simu – Vilniuje. Jautėsi, kaip BEE alsuoja, ir nors nebuvome fiziškai, širdyje buvome su Nerijumi tame garaže.
Telefonas rankoje. Tyla. Laukiam skambučio. Laukiam žinutės. Laukiam bet ko. Tuo metu Dynohauz garaže – Nerijus žaidžia chirurgo rankomis, dėlioja viską kaip tikslią bombą.

Po kelių valandų – pirmas skambutis.

„Nu ką… \$#^T$&I*/ garsas yra. Reikia varyti ant stendo. Žiūrėsim ar nenuneš man stendo šarnyrų“, – šypteli Nerijus.

Širdis krūtinėj. Arba sprogs, arba laikys.

Nerijus, kaip visada, pedantiškai tikrino viską iki smulkmenų. Buvo skambučių. Buvo tylos. Buvo momentas, kai suspaudi kumščius ir spaudi starterį.

„Klausykit, – pasakė Nerijus, – garsas jau yra. Bet būkim atviri – ne čia dar kelionės pabaiga.”

BEE ant dyno stendo: žvėris kvėpuoja

Stiprus variklio užkūrimas. Vibracija per karkasą. Gaudesys plėšo tylą. LORD’S BEE pirmą kartą sukvėpuoja taip, kaip ją kūrėm mėnesius. Dyno stendas įsitempęs. Nerijus klausosi, stebi kiekvieną vibraciją, kiekvieną datalogą.

Pirmas paleidimas. Akyse – viltis ir baimė.
Nerijus:
„Jei viskas laikys – bus WOW. Jei sprogs – na, bent garsiai.“

Ir rezultatas…

Į galinį ratą. Ne į alkūninį veleną. Ne kataloginiai skaičiai. Mūsų pirminis 153 HP – ne saldainiai reklamai. Tai bus kietas metalas, spaudžiantis asfaltą.

REZULTATAI:

• Max Power: 153 HP @ 6251 RPM
• Max Torque: 152 ft-lbs @ 4540 RPM

O jei kas nori skaičiuoti, kiek tai būtų prie alkūninio veleno, primenam: ratui priskaičiuokite bent +10%. Tai reiškia, kad mūsų BEE realybėje sukasi kaip rimtas, 170 HP monstras.

Ir ne šiaip sukasi – o ant Bagger Touring platformos!

Kam tie skaičiai, jei nesupranti, kas už jų slypi?

Dauguma kalba apie AG ir painioja. Gamintojų kataloguose dažniausiai matote skaičius prie alkūninio veleno (crankshaft). Jie niekada neapima nuostolių transmisijoje, sankaboje, grandinėje.

• AG į veleną – tai marketingas.
• AG į ratą – tai realus gyvenimas, su visais nuostoliais: grandinėm, guoliais, diskais.

Bet – ir čia labai svarbu – tai pirminis, dar nedabaigtas rezultatas. 

Paprastai skirtumas tarp dyno rear-wheel HP ir engine HP yra apie 10–15%, kartais daugiau, jei transmisija sunkesnė ar slidi. Tad jei kas sako „mano Harlis turi 160 HP“ – būtinai paklauskit: kur? ant stendo, ar ant popieriaus?Į ratą ar ant veleno?

Kodėl ne galutinis?

Nes akseleratorius – laikinas. Nes quickshifteris – dar nevisiškai kalibruotas, tiksliau buvo atjungtas pirmam darbui ant stendo. Nes dar nesutvarkytas išmetimo rezonansas. Nes šiuo metu naudojame laikiną ECU programą – testui, ne maksimaliam efektyvumui.

Kaip pasakė Nerijus:

„Dar pora dienų – ir galėsim rodyti BEE visą jos balsą. Nes dabar – ji dar tik clearing throat.“ – šyptelėjo Nerijus.

Palyginimas: kas ką gali?

Žinoma nujaučiame ką galite pagalvoti, tad kad šie skaičiai neskambėtų „tuščiai“ – pateikiam kontekstą:

Baikas	Galia (HP į ratą)	Sukimo momentas (ft-lbs)	Pastabos
LORD’S BEE (M8 128 Stage IV)	153	152	Lietuvių namų darbai
Harley-Davidson Road Glide ST (stock’inis)	~103	~120-130	OEM Screamin’ Eagle 117 M8. Šaltiniuose dažnai pateikiama crank HP (121 HP), bet 103 RWHP yra realu.
Indian Challenger (stock’inis)	~110	~165	PowerPlus variklis. Oficialiai reklamuojama 122 crank HP, realiai ~115 RWHP
Ducati Diavel V4	~144–150	~130	Tai crank HP (gamintojas deklaruoja 168 HP). RWHP – apie 145–150.
BMW S1000R (naked)	~140–145	~115	Tai taip pat crank HP. RWHP – apie 140–145.
King of the Bagger (fabrikiniai)	~160–175	160–180	Gamykla, 250K+ USD. Reali dyno galia, skaičiuojama tik RWHP.

Mes čia. Mes tarp jų. Su LORD’S BEE. Iš garažo. Iš Lietuvos.

Kas toliau?

Šiuo metu vyksta pasiruošimas naujam testui, jau su nauju akseleratoriumi, kuris jau pekeliui. Taip pat bus koreguojama degalų ir oro mišinio valdymo kreivė, tikslinami sankabos valdymo taškai.

Kitame teste tikimės:

• Dar geresnio sukimo momento žemose apsukose.
• Sklandesnės kreivės be laužytų kritimų.
• Dar tikslesnio galingumo piko virš 155 HP.
• Tausodami variklį ribotuvą ijungsime ties 6.600

Už kadro – bet širdyje ir kraujyje

Taip, šį kartą mūsų – manęs ir Simono – šalia nebuvo. Bet kiekvienas veržlės pasukimas, kiekvienas laidų mazgas, kiekviena simuliacijos valanda – mūsų rankos, mūsų galvos, mūsų sprendimai. Kai BEE pirmą kartą įkvėpė dyno stende – mes tai pajutom per ekranus, per žinutes, per Nerijaus balsą ragelyje. Ir tai buvo ne mažiau tikra.

Vėlai vakare, kai adrenalinas blėsta, o nuovargis kalba garsiau už mintis, susėdom – nors ir virtualiai. Vyriškai. Atvirai. Kalbėjom ne apie grafikus, ne apie datas. Kalbėjom apie tai, kaip velniškai sunku. Kaip kartais nežinai, ar dar gali. Kaip nuo įtampos, nežinomybės, nesibaigiančių sprendimų – kartais viduj norisi viską mesti.

Ir vis tiek – nė vienas nemeta.
Nesam pirmi metantys. Nesam piemenys. Matę ir šilto, ir šalto. Bet dabar – tai, kur esam, ką darom, ką kuriam – peržengia net mūsų pačių ribas. Tai, kas viduje, sunku aprašyti. Ir turbūt neįmanoma tiksliai perteikti nei žodžiais, nei nuotraukomis.

Tačiau tame vakarykščiame pokalbyje, kaip ir kiekvieną dieną dabar, tyliai, bet užtikrintai ištarėm vienas kitam tą pačią frazę:

– Viskas bus gerai.
Ir mes žinom – bus.

Su pagarba ir adrenalinu, 

LORD’S Performance komanda 🐝

Gerbiamieji,

Laikas. Mes jo nebeskaičiuojame dienomis. Viskas matuojama valandomis, vakarais ir naktimis. Ir kiekviena jų – prie vienintelio tikslo: išvaryti BEE į trasą.

Kol kiti planuoja sezono atidarymus ir raižo ant baikų po miestus, ir kaimus, mes vakar sumokėjome startinius mokesčius už visus BRL Europos čempionato etapus. Taip, visus. Ir tą akimirką, kai bankinis langas užsidarė – abu su Simonu tik tyliai susižvalgėm. Už ką važiuosime? Kaip važiuosime? Galvosime vėliau. Nes dabar – nėra laiko galvoti. Tik daryti.

Ką jau turim kalendoriuje?

Pirmas BEE testas Nemuno žiede. Tik VIP rėmėjams. Pirmas kvėpavimas, pirmas posūkis, pirmas riksmingas stabdys. Mes kviečiam jus – ateiti, pamatyti, jausti.

Ši data – mūsų vidinis startas. Momentas, kai idėja virs garsu. Kai nebežodžiai pasakys, ką pastatėm – o aliuminis, karbonas ir vibracija.

2025 m. gegužės 3 d. – Vilniaus baikerių sezono atidarymas. LORD’S Racing Team turės savo paviljoną, o mūsų Stage IV performance bagger BEE stovės šalia – pasiruošusi jūsų žvilgsniui. Iš Clubstyle į sportbike. Iš idėjos – į kūną.

Ten nebus nei ekspozicijos, nei blizgučių. Tik performance bagger’is, tikra geometrija ir ramus pasitikėjimas, ką ši Bitė gali.

… Trečiadienis – kai viskas verda

Vakar po pietų susirinkome Dynohauz. Šį kartą Nerijui net neskambinom – žinojom, kad jis paniręs iki ausų į sistemų laidus, tepalus ir žarnų mazgus. O jis tik trumpai, kai atėjom, kilstelėjo akis ir pasakė:

„Vis dar ne laikas juokaut. Dar nėr nė pusės, ką reikia sužiūrėt.“

Garaže, tarp veržliarakčių, ekrano mirgėjimo ir kavos kvapo, atidundėjo Spalva-Virgis. Su savimi – beveik išbaigtas BEE duslintuvas. Visi sustojom, pažiūrėjom – ir tada prasidėjo:

• matavimai,
• analizės,
• žvilgsniai,
• pokštai apie tai, kad bus kalbų apie gražu-negražu. Bet duslintuvas juk ne apie tai

„Charakterio dar trūksta. Gražu – bet BEE reikia riksmų, ne dainavimo,“ – pasakė Virgis, žiūrėdamas į duslintuvą.

„Spalva, tu čia metalo operą darai ar bagger’iui rimtą daiktą kūri?“ – juokėsi Simas.

Spalva tik sukando dantį, šyptelėjo ir tarė:

„Savaitgalį planavau šašlyką kept. Dabar kepsiu vamzdį.“

…. Apie tai, kokius garsus, kokius žodžius leido Simonas, nutylėsime. Kuomet montuojama brangi detalė „nestojo” į savo vietą, nes tai vėlgi – eilinis performansas pagamintas žmogaus rankomis, bet kai 3 iš 4 skylių netinka ir reikia 1000 eur vertės detalę pjaustyti, lankstyti, virinti, tai manau visi nutuokiate kokie visgi buvo tie garsai 🙂 Nepaisant sunkios, įtemptos ir ilgos popietės, 23:00 susitvarkę bei pasižymėje visi savo namų darbus, visgi su pakilia nuotaika paliekame Kauną. Iki pirmadienio laiko ir daug, ir mažai, bet žinant tai, kaip visi „tuningai-customai” lėtai renkasi, tai laiko tik tiek, kiek išleidžia dviejų pirštų spragtelėjimas.

Gaila, bet nespėjam visko

Su užvedimo–gesinimo sistema mes vėluojam. Tiesą sakant – net nepradėjom. Naujasis BEE elektros valdymas dar nepagamintas. Ir tai ne šiaip jungiklis – tai kompleksas, kuris turi veikti su quickshifteriu, su ECU, su saugikliais ir starterio valdymu.

„Jeigu dar kartą reiks trumpinti pliusą, aš trūksiu kartu su juo,“ – paleido Simas, žiūrėdamas į laidyną.

Šitas darbas – būtinas. Bet dabar, kai kiekviena valanda yra sprintas, jį teks atidėti po Dyno stendo. Nes visas fokusas – pirmam testui ir pirmam užvedimui.

Tarp kitko – atvyko ir pirmoji sėdynė

Trečiadienį, kol vieni matavo duslintuvą, kiti važinėjo tarp garažų – Kauno autobusų stotyje mūsų laukė mažas, bet reikšmingas siuntinys: Artūro Vaupšo (Art&Ela) sukurta pirmoji BEE sėdynės versija. Ups, jau ketvirtoji 🙂

Ne odinis karališkas sostas. Tiesiog didelis paralono gabalas, bet tokio tikslumo ir pjūvio, kad jau dabar matosi, jog tai nebus eilinė sėdimoji.

„Kol neišsėdėjot stuburo ant trasos – formuoti galima,“ – juokavo Artūras, kai kalbėjom telefonu.

Išmatavome. Pritvirtinome. Perbandėme. Ir, ką, kaip Artūras gavęs nuotraukas pasakė – „Na ir kas dabar kaltas, kad kojos tokios ilgos. Tad dailių Artūro siūlių reikės dar palaukti, nes laukia dar vienas formavimas, matavimas. Bet viena aišku – šita sėdynė bus gimusi važiuoti, o ne demonstruotis. Tik vieną visi žinome, kad antradienio rytą ji turi būti ant BEE. Nieko nėra geriau, kuomet gali 100 % pasitikėti, kas yra labai sunku mūsų sferoje. Ne vienerius metus bendraujame su Art&Ela ir tai kompanija, dėl „kurios” mes nesukame sau galvos, perdavei projektą – rezultatas tai, ką ir esi matęs savo vaizduotėje.

Pirmadienis – BEE ant dyno stendo

Pirmadienį BEE stumiam ant Dynohauz dyno. Tai bus akimirka, kai projektas – nebe skaičiai, o rezultatai. Kai paleisime variklį ir pamatysim pirmus grafikus – bus matyti, ar viskas, ką sugalvojom, skaičiavom ir pykdavom, turi rezultatą. Nerijus deda viltis, kad jau bus galima tai padaryti sekmadienį, bet jei tai ir įvyks tai šį kart be manęs, nes drauge su H.O.G. Vilniaus Chapter klubiečiais dalyvausiu kas met vykstančiuose pavasario vairavimo mokymuose, Kuršėnų trasoje. Tad jei Dynohauz namuose tai vyks – faktas tas, kad maršrutas namo bus pro jį…. Na negalėsiu nepamatyti to pirmojo karto. Tik ne šį kartą.

„Jeigu dūmų neišmesim – vadinasi, verta buvo nemiegot visą balandį,“ – tyliai numetė Nerijus.

Ten, prie stendo, nėra vietos „gal“. Tik „arba veikia, arba važiuoji namo su kyšančia lūpa“.

Ir pabaigai – žvilgsnis iš vidaus

Rašydamas jums šią žinutę, dar kartą peržvelgiau visą sąrašą. Susiėmiau už galvos ir garsiai paklausiau:

„Ar tikrai viskas įmanoma?“

Nežinom. Bet tikrai žinom, kad atsisakyti – ne variantas.

Kiekvieną vakarą mes nebežinom, kuri valanda, bet žinom, kiek dar liko varžtų, kiek dar užveržimų, kiek dar valandų stovėsime virš BEE. Ir viskas dėl to, kad kai pirmą kartą BEE išrėks savo balsu – jūs būsite šalia.

Ir tas garsas – ne vien iš duslintuvo. Tai bus mūsų bendras rezultatas.

LORD’S BEE bunda. Ir ji atsidėkos – garsiai.

Su pagarba ir nuoširdžiu nuovargiu,
LORD’S Performance komanda 🐝