….
Šeštadienio rytas prasidėjo ne kava. Prasidėjo dokumentais, popieriais, technine apžiūra, detalių priveržimu, tvarkaraščiais, kuriuose net buvo vietos žadintuvui, kad nepamirštumėm kvėpuoti. Visas pasaulis išsispaudė į kelias valandas. Nebuvo nei vietos socialiniams tinklams, nei pasidalinimams, nes buvo tik viena mintis galvoje: BEE turi skristi
Ir ji toliau skraidė, bet viename iš posūkių apsivertė. Tiesiogine prasme. Posūkyje, per vieną iš treniruočių. Stoppie flip. Į žodį, kurio net nenorėjau mokytis. Bet dabar jis gyvena manyje.
Kai stebi savo vyrą iš šono, kai matai, kaip akyse sugriūva visa vizija, kaip nusvyra pečiai Simonui, kaip Nerijus ilgiau nei reikėtų laiko rankose laikė BEE, tik tam, kad jos nepaleistų, nes paleidės nebepakels… kai matai tuos momentus, suvoki, kad čia ne lenktynės. Čia gyvenimas.
Kombinezonas suplėšytas, kaip sapnas. Pirštinės mėtomos tarsi nieko vertos. O jos visai neseniai buvo padėtos su pasididžiavimu. Šalmas – tyli galva. Ir motociklas. BEE. Ji stovi. Ji nejudinama. Ir niekas jos neliečia, nes visi bando suprasti, ar viskas dar įmanoma. Tikriausiai nepameluosiu sakydama, kad visi, kas ten buvo, priėjo prie Dainiaus pasiteirauti apie jo būsena ir apie galimybę tęsti lenktynes. Mačiau, kaip žmonės nuoširdžiai nuogastavo dėl susikloščiusios nemalonios sportinės situacijos. Juk daugiau nei pusė viso renginio dalyvių tikrai nepažįsta mūsų asmeniškai. Bet buvo nuoširdu, gera ir šilta tai matyti, ir girdėti.
Kai pasibaigė pirma lenktynių diena, vyrai pradėjo dėlioti planus. Buvo nuspręsta palikti trasą, susirinkti viską ir sugrįžti sekmadienį tik palaikyti kitų lenktynių dalyvių.
Ir tada… skamba telefonas. Simono emocingas balsas. „Yra pasiūlymas.” Ruben Xaus. Profesionalus lenktynininkas, MotoGP ir WSBK legenda, dabar BRL ambasadorius Europoje. Jo Harley sugedo pirmają dieną. Mūsų BEE dabar be piloto. Galim – įmanoma – surinkti širdim, rankom, per naktį. Ruben gali rytoj startuoti su ja.
Ir Dainius atsako, kaip jis ir gali atsakyti: „žinoma”
Komanda lieka. Mes išvykstam. Bet tik fiziškai. Mintyse vis dar ten. Skambutis niekada neateina, nes jie mus palieka miegoti. Jie mus saugo. Jie dirba. Be miego. Be maisto. Tik su viltimi.
Ryte – atvykstam. Matau palapinę. Matau Rubeno sąjungą su mūsų vyrais. Visi pavargę. Bet visi žinantys, kad ji vėl skris.
Pirmas treniruočių važiavimas. Ruben grįžta. Kalba apie jausmą, apie laiką, apie greitį, apie pojūtį. Jis giria BEE, o ji klausosi. Tik patys geriausi atsiliepimai apie sutvertą vyrų rankomis performance bagger’į. Simonas su Neriuku tvarko toliau, prilaiko, pakoreguoja. Jie neliečia jos kaip daikto. Jie kalbasi su ja. Kaip su gyva. Kaip su savo.
Daug žiniasklaidos dėmesio, interviu, foto sesijų, diskusijų su kitais lenktynininmkais ir jų mechanikais…. Toks intervalas, tarp warm up ir starto
Mes visi – prie trasos. Susikaupę. Bet jau šviesesni. Ruben startuoja. Jis ne tik pilotuoja BEE, jis skraidina mus visus.
FINIŠAS. Trečioji vieta. Podiumas. Vienintelis Harley tarp kitų gamintojų. Ir tai mūsų LORD’S BEE. Mūsų Bitė. Mūsų kraujas. Mūsų skausmas. Mūsų meilė.
Ašaros akyse. Ne iš skausmo – iš įsipildymo. Ir tada iš visur – „Numero uno!„. Nes ji tokia. Ji tikra. Ji verta. Tiek sveikinimų, tiek pagarbos, tiek gerų žodžių, palinkėjimų ir dėmesio buvo tikrai pelnyta.
Ceremonijos pabaigoje laimėtojo taurę Ruben perdavė Dainiui, jis trumpai pasidžiaugęs , net nepasidaręs nuotraukos perdavė komandos draugams.
Oficiali renginio informacija:
Pirmasis BRL Europos taurės etapas įvyko Cremona trasoje, Italijoje. Lenktynių savaitgalįje dalyvavo sportininkai iš Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Izraelio.
Po šeštadienio kvalifikacijų ir kritimų, Ruben Xaus pasitraukė dėl techninio gedimo, o Dainius Suckelis – dėl traumos. Tačiau dėka solidarumo, Ruben gavo galimybę sekmadienį startuoti su lietuvių komandos motociklu. Šis gestas sulaukė BRL bendruomenės įvertinimo, o podiumas tik – patvirtino: tai buvo verta.
Oficialiai: taip, tai buvo pirmas BRL Europos taurės etapas. Bet mes nešėm ne šalies vėliavą. Mes nešėm tikėjimą, kad maŽas, pirmas žingsnis gali palikti pēdsaką.
Grįžome su medaliu. Taip. Bet svarbiau – su įsitikinimu. Kad mes ėjome teisingai. Kad mes ėjome kartu. Kad net kritimas gali būti kėlimosi taškas.
Laiminga aš. Ir laimingi jie. Nes ši patirtis – ne iš knygos. Ji – iš gyvenimo.
Kaip sako Dainius: Harleluya
VIDEO. FOTO GALERIJA
